- išdrikėlis
- išdrìkėlis, -ė smob. (1) BŽ468 kas išdrikęs, palaidas, išdaigininkas: Žiūrėk, rodos, iš mažumės buvo toks išdrikėlis, o dabar visai pasitaisė Gg. Tų dykūnų tarpe yra šiek tiek išdrikėlių ir kai koks niekšas rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.